PIRMIEJI ĮSPŪDŽIAI IŠ GYVENIMO IZRAELYJE: ORAS, ŽMONĖS, BIUROKRATIJA IR KITI DALYKAI

Jau praėjo beveik mėnuo, kai persikrausčiau gyventi į Izraelį. Ta proga nusprendžiau pasidalinti savo pastebėjimais apie šią įdomią, keistą ir visiškai unikalią šalį. Nors čia keletą kartų lankiausi ir anksčiau, bet tik dabar pradedu matyti kai kuriuos dalykus, kurių anksčiau nepastebėdavau – gal dėl to, kad anksčiau būdavau labiau turistė, o dabar jau tenka susidurti ir su valdžios institucijomis, ir su įvairiomis kasdienėmis gyvenimiškomis situacijomis.

ORAS

Net jei ir nesatę daug girdėję apie Izraelį, tikriausiai žinote, kad klimatas čia puikus – šilta beveik visus metus. Ir patys izraeliečiai mėgsta pasigirti, kaip pas juos lyja vos keletą mėnesių per metus, o visą likusį laiką praktiškai gali leisti prie jūros.

Na, oras čia tikrai geras ir man labai patinka: dėl to stengiuosi daug laiko praleisti lauke, atsisėdus ant sūpynių sode skaitau knygas, ryte išsinešu kavą gerti į lauką ir einu pasivaikščioti po apylinkes (taip, taip, toks dabar mano gyvenimas, bet nesijaudinkit, jau nebe ilgam.. 😊).

Tuo tarpu izraeliečiai, atrodo, to savo gero klimato visai nevertina ir dienas leidžia užsidarę namie ar ofise kvėpuodami kondicionuotu oru. Aišku, kai vasarą temperatūra pakyla iki +40°C, būna ne kažką, bet net ir kai temperatūra žemesnė, jie verčiau renkasi sėdėti viduje, o ne lauke. Dėl to visada ginčijamės, kai einame kur nors pavalgyti su šeima ar draugais – aš noriu staliuko lauke, o jie visada nori sėdėti viduj. Kadangi esu mažuma, dažniausiai pralaimiu, ko pasekoje prisikvėpuoju kondicionuoto oro ir vaikštau nuolatos pusiau peršalusi.

Kitas dalykas, kurį supratau, tai kiek daug laiko Lietuvoje žmonės praleidžia kalbėdami apie orą: dažniausiai – koks oras blogas, kaip šalta, kaip prisnigo per Velykas ir kaip neprisnigo per Kalėdas, kaip tuoj atšils iki +15°C ir jau bus galima degintis pasislėpus kopose.




Tuo tarpu Izraelyje niekas net neturi mobiliųjų orų programėlių, nes kokia prasmė – vis tiek oras visada tas pats. Aš su tuo dar nesusitaikiau ir iš įpročio kasdien patikrinu savo weather apps‘ą: vieną kartą net pranešiau namiškiams, kad naktį galimas lietus, ir iš tikro – iškrito paryčiais gal 10 lašų (labai didžiavausi, kad sugebėjau numatyti šį žymų orų pasikeitimą).

ŽMONĖS

Žmonės Izraelyje yra kartu ir labai draugiški, ir labai nemandagūs (jei tai tinkamas žodis, apibūdinti jų elgesį). Pavyzdžiui, dažna situacija: įlipi į tarpmiestinį autobusą ir matai, kad nėra, kur atsisėsti, nes žmonės užima šalia savęs esančią vietą pasidėdami ant jos savo rankinukus, krepšius ar dar ką nors. Net jei ir mato, kad kiti neturi, kur atsisėsti, jie niekada patys nepatrauks savo nešulių, nebent pats paprašysi. Tuo tarpu tas pats žmogus, kuris ką tik savarankiškai nesugalvojo tau užleisti vietos, netrukus gali tave užkalbinti, išklausinėti tavo gyvenimo istorijos, vėliau, išlipus iš autobuso, palydėti, kur reikia, ar net pakviesti į svečius.

Atrodo, kad Izraelyje žmonės laikosi taisyklės „kiekvienas už save“: jie ne tik nesugalvos užleisti vietos autobuse, bet ir ramiai nestovės eilėse, pradės stotis ir krautis daiktus dar nesustojus lėktuvui ir pan., o susidūrę su nepatinkančia situacija garsiai reikš nepasitenkinimą.

Mane labai nustebino ir kartu prajuokino užrašas, matytas ant miesto autobusų Jeruzalėje: „prašome pirmiausia leisti žmonėms išlipti, o tik tada lipti į autobusą“ ar kažkas panašaus. Na, užrašas tikrai reikalingas, bet jis neveikia: atsidarius durims, visi įlipa, ir išlipa vienu metu. Žodžiu, kiekvienas už save 😊

Panašiai yra ir su vairavimu. Man dažnai teko girdėti iš kur nors Vakarų Europoje gyvenančių draugų, kokie nemandagūs yra Lietuvos vairuotojai, palyginus su vakariečiais. Tai žinokite, kad palyginus su Izraeliu, lietuviai yra visiški geriečiai, o gal tiesiog ne taip aršiai kelyje reiškia savo emocijas. Izraelyje visi nuolatos pypsi, atsidarę langus garsiai ginčijasi, nesilaiko eismo juostų ir tiesiog važiuoja, kaip kam patogiau.

GEOGRAFIJOS ŽINIOS

Izraeliečių žinios apie Europą apsiriboja nebent šalimis, iš kurių kilę jų protėviai ar iš kur jie patys ne per seniausiai atvyko. Tuo tarpu kokia dabartinė situacija Europoje, kas yra Europos sąjunga ar kokios šalys jai priklauso – sudėtingas klausimas. Negaliu sakyti, kad mane tai stebina, juk regionas – kitas, ir izraeliečiai žymiai labiau išmano Artimųjų Rytų aktualijas.

Vis dėlto mane kaskart prajuokina, kaip sunku izraeliečiams atskirti Lietuvą nuo Latvijos – atrodo, kad čia kažkoks užkeikimas 😊. Net ir draugai, kurie mane jau pažįsta kelis metus ir net Lietuvoje yra buvę, dažnai paklausia kokio keisto klausimo, pavyzdžiui, „O kaip latviškai „Labas“?“ arba „O koks Latvijoj dabar oras?“ ir pan. Dar neseniai viena šeimos draugė, pirmą kartą pamačiusi mano šunį Bimą, paklausė, ar čia latviškas šuo.

Na, Latvija ar Lietuva – koks gi čia skirtumas, nes ir apskritai skirtumų tarp Rytų Europos ir Centrinės Azijos valstybių izraeliečiai nelabai mato.

Pavyzdžiui, daug kas galvoja, kad aš kalbu rusiškai, ir net išgirdę lietuvių kalbą, negali patikėti, kad tai ne rusų kalba. Visa Rytų Europa ir Centrinė Azija izraeliečiams yra Rusija, gal dėl to, kad dauguma iš šių regionų atvykusių žydų yra rusakalbiai. Dažnai tenka išgirsti, kaip kokį nors žmogų pavadina rusu, nors vėliau paaiškėja, kad iš tiesų jis atvykęs iš kokio Uzbekistano, Kazakstano ar Bulgarijos.

BIUROKRATIJA

Jeigu jums atrodo, kad biurokratija Lietuvoje yra siaubinga, tai žinokite, kad Izraelyje viskas yra žymiai blogiau. Vienintelis teigiamas dalykas bendraujant su įvairiomis Izraelio institucijomis – dauguma žmonių čia pakankamai malonūs ir šypsosi (skirtingai nei Lietuvoje), bet kol iki tų žmonių prieisi, turėsi pakankamai pasistengti.

Nu ok, galbūt ir Lietuvoje būna sunku prisiskambinti į VMI paskutinę deklaracijų teikimo dieną, bet apskritai visoms institucijoms gali paskambinti bet kuriuo metu, net jei ir reikės keliolika minučių pasiklausyti meditacinės muzikėlės.

Izraelyje kam nors paskambinti yra misija neįmanoma, tad jeigu turi kokių klausimų, geriausia yra važiuoti tiesiai į tą instituciją ir bandyti su kuo nors pasikalbėti tiesiogiai. Kai kurioms įstaigoms galima paskambinti tik tam tikromis savaitės dienomis ir tik tam tikromis valandomis, kitoms skambinant gali laukti visą dieną, kol kas nors atsilieps ir pasakys, kad reikia skambinti kitur.

Pavyzdžiui, man reikėjo užsiregistruoti į vizitą vietiniame Vidaus reikalų ministerijos skyriuje, kur tvarko vizų išdavimą, o vėliau į tą pačią insituciją reikėjo skambinti tiesiog norint išsiaiškinti tam tikrus su dokumentais susijusius klausimus. Tai va, norint susisiekti su kuom nors toje institucijoje, reikia užpildyti internetinę formą, palikti telefono numerį ir laukti skambučio. Institucijos darbuotojai tau gali perskambinti bet kada per artimiausias 3 (!!!) darbo dienas. Maža to, kad ir laukti tenka nemažai, per tas tris dienas turi visur su savim nešiotis telefoną, nes jie skambins tik vieną kartą iš anoniminio numerio, tad jei praleisi savo šansą, galėsi registruotis ir laukti iš naujo. Mes bandėme laimę tris kartus: vieną kartą skambučio sulaukėme, kitą kartą nespėjome atsiliepti, o trečią kartą iš viso niekas nepaskambino.

Taip pat Izraelyje supratau, kaip vis dėlto Lietuvoje yra išvystytos visokios elektroninės paslaugos: net būdama čia galiu visokias pažymas užsisakyti internetu ir jas gauti elektroniniu formatu arba paštu, galiu internetu sudaryti įgaliojimą, galiu deklaruoti išvykimą/atvykimą ir dar daryti daugelį visokių įdomių dalykų. Tuo tarpu Izraelyje viskas vyksta senu geru „važiuoji į instituciją ir lauki eilėje“ būdu.

TECHNOLOGIJOS

Kad jau pradėjau apie elektronines paslaugas, tai ir pratęsiu toliau, kaip Izraelis daugelio yra laikomas technologijų šalimi ir kaip čia viskas išvystyta. Pirmiausia – teigiami dalykai: Izraelyje yra daugybė [sėkmingų] start-up‘ų, tai yra šalis, kurios keleiviniai lėktuvai turi priešraketines sistemas ir kuri, neturėdama pakankamai gėlo vandens šaltinių, sėkmingai gėlina jūros vandenį.

Tačiau kai kurių sričių (ne)išsivystymas Izraelyje tiesiog stulbina: be jau minėtų elektroninių paslaugų, ir šalies bankai dar tikrai turėtų ko iš Lietuvos pasimokyti. Pavyzdžiui, Izraelyje jungiantis prie elektroninės bankininkystės, kaip prie kokio el. pašto, tereikia prisijungimo kodo ir slaptažodžio: jokių kodų kortelių, ar kažkokių dar ten generatorių, ar dar papildomų slaptažodžių siuntimo į telefoną. Prisijungimo kodas ir slaptažodis – paprasta! O norint padaryti pavedimą, sistema tavęs tiesiog paklausia „Ar esate tikras, kad norite padaryti pavedimą?“. Taip!

Paprasta ir atsiskaityti banko kortelėmis: PIN kodą suvesti reikės nebent išsiimant pinigus bankomate, bet visur kitur – parduotuvėse, kavinėse ar net perkant traukinio bilietą terminale, perbrauksi kortele ir to pakaks. Žodžiu, saugumu kitose srityse garsėjantis Izraelis saugumu bankiniuose atsiskaitymuose nepasižymi 😊.

***

Tiek pastebėjimų šiam kartui. Kol kas supratau tiek, kad norint čia išgyventi, reikės išmokti grubiau elgtis viešajame transporte ir vairuojant, pratintis prie kondicionuoto oro ir stengtis mažiau susidurti su biurokratija (vizą jau gavau, tad jėėėė!). O taip pat stengsiuos labiau skleisti informaciją apie Lietuvą 😊

 

p.s. Tekstas yra visiškai subjektyvi autorės nuomonė.

6 Replies to “PIRMIEJI ĮSPŪDŽIAI IŠ GYVENIMO IZRAELYJE: ORAS, ŽMONĖS, BIUROKRATIJA IR KITI DALYKAI”

  1. Sveikinu gavus viza, jeee! O kai skaiciau skyreli apie biurokratija, tai pasijutau, kaip Prancuzijoje-cia irgi visi maloniai sypsosi, bet laukti reikia klaikiai ilgai, niekas nevyksta

  2. Ačiū!
    Taip, gal kartais net geriau greičiau susitvarkyti, nors ir kenčiant nemalonų bendravimą 🙂

    1. jeigu mokysis buti kaip rasai tai reiskia kad pralosei,vietoj to,kad padeti aukleti vietinius.
      as buvau Lietuvoj daug kartu ir manau kad jie galetu dar pasimokyti is Izraelio ,jeigu paliksi cia gyventi tai dar suprasi ,kad Izraelis viena is geriausiu salis pasaulyje nes bedoj tave visada apgins nuo blogo 🙂 sekmes ir sveikinu su Viza nes cia ja gauti yra stebuklas kai nesi zydas.

  3. Asia Terek says: Reply

    Labas! Daug teisingu zuodziu parašei, bet turi suprato, kad kad čia žmones yra atvažiavę iš šimtu šalių, su skirtinga elgesio ir auklėjimo kultūra. Negali pasakyti, kad visi elgiasi- tu parašei- izraeliečiai- taip, kaip tu parašei. Tas gryna netiesa.Kiekvienas žmogus atsako už save. Jis toks, kokį ji užaugino. Žydai, atvykę iš Europos, ir atvykę iš Afrikos šalių, Vidurines Azijos, Arabu šalių. Kiekvienas turi savo mentalitetą. Aš čia gyvenu 26 metus, ir myliu ta šalį, ir žmones. Reikia Matuti gera, o ne blogi. Tu turi parodyti zmogui, kuris blogai elgiasi kaip reikia elgtis, o neišmokti būti nekultūringa!!! Aš vairuoju masina. Visko pasitaiko. Nekarta per visa laiką nebuvo avarines situacijos. Čia žmones praėjo daug karu, karstas oras, viskas veikia žmonių psichikai. Reikia paprasčiausiai prisitaikyti prie prie mūsų gyvenimo , bet su meile ir pagarba.

    1. Goja Keliauja says: Reply

      Asia, ačiū Jums už komentarą. Tikrai nenorėjau, kad mano tekstas nuskambėtų kaip kažkoks apibendrinimas ir suprantu, kad visur yra visokių žmonių. Ir labai teisingai sakote – čia žmonės suvažiavę iš visų pasaulio kampelių, dėl to man čia ir yra taip įdomu, manau, kad tai šalis kaip jokia kita pasaulyje. Noriu kuo geriau pažinti Izraelį ir jo žmones ir tikiuosi, kad kuo toliau, tuo lengviau man čia bus.

  4. Asia Terek says: Reply

    Atleisk už klaidas.

Leave a Reply