PLITVICOS EŽERŲ NACIONALINIS PARKAS: TURISTŲ PERPILDYTAS ROJUS

Kadangi šios vasaros planai mus nuvedė į Slovakiją, nusprendėme dar šiek tiek pakeliauti aplinkinėse valstybėse ir patraukėme į Balkanus. Po trumpos pažinties su Slovėnijos sostine Liubliana ir romantiškuoju Bledo ežeru, sėdome į autobusą ir nudardėjome Kroatijos sostinės Zagrebo link.

Čia išsinuomojom mašiną ir dar šiek tiek savarankiškai patyrinėjom Kroatiją bei Bosniją ir Hercegoviną. Truputis praktinės informacijos: kaip ir paprastai, automobilį nuomai išsirinkome per CarRentals.com. Nuoma savaitei laiko kainavo 214 Eur, įskaitant du vairuotojus, leidimą vykti į užsienį ir grąžinimą kitame mieste (automobilį paėmėme Zagrebe, o grąžinome Splite). Taip pat kreditinėje kortelėje buvo rezervuotas 7500 HRK (apie 1000 Eur) depozitas.

Iš Zagrebo į Plitvicos ežerų parką

Automobilį pasiimam anksti ryte ir iš Zagrebo pajudam link Plitvicos ežerų nacionalinio parko. Waze programėlė rodo keletą skirtingų maršrutų, nors pagal kilometrų skaičių ir laiką jie labai stipriai nesiskiria. Kadangi bandome keliauti ekonomiškai, ir pradžių nusprendžiam rinktis maršrutą be mokamų kelių. Deja deja po kokio pusvalandžio važinėjimo siaurais kaimo keliukais ir vieno apskritai užblokuoto kelio, tenka išlįsti į mokamą autostradą.

Zagrebą ir Plitcivos parką skiria tik maždaug 150 km, visgi kelionė užtrunka apie 2,5 val. Už mokamą autostrados gabaliuką, kuris nebuvo labai ilgas, sumokėjome 12 HRK (apie 1,6 Eur), kas nėra gąsdinanti suma, tad nusprendžiame daugiau po kaimus Kroatijoje nebesitrankyti :).

Apie 10 val. pasiekiame savo užsakytus svečių namus, pavadinimu House Stefanac. Čia mus pasitinka labai draugiška šeimininkė, kuri, kaip netrukus paaiškėja, yra už kroato ištekėjusi sesė latvė :). Tikrai neblogas kambarys su balkonu ir puikiu vaizdu mums atsieina 28 Eur.

Vaizdas pro mūsų kambario balkoną

Įvairių apgyvendinimo vietų aplink Plitvicos parką yra išties daug: ypač vasaros metu kambarių nuoma užsiima nemažai vietinių gyventojų. Nors mes vietą buvo užsisakę iš anksto, pravažiuojant matėme ženklų apie laisvus kambarius, o ir mūsų name laisvų kambarių buvo.



Apsilankymas Plitvicos ežerų parke: praktinė informacija

Pasidėję lagaminus, skubame aplankyti parko. Iki jo nuo mūsų laikinųjų namų – 5 km, kuriuos įveikiame automobiliu. Plitvicos ežerų nacionalinis parkas turi du įėjimus. Iš esmės nėra skirtumo, pro kurį patekti, tad renkamės Entrance no 1, tiesiog todėl, kad jis mums arčiau.

Įėjimas į parką kainuoja, o bilieto kaina priklauso nuo sezono. Kadangi dar spėjome Plitvicoje apsilankyti birželį, mokėjome po 150 HRK (apie 20 Eur) žmogui. Liepos-rugpjūčio mėnesiais bilieto kaina jau pakyla iki 250 HRK (apie 34 Eur), tačiau nuolaidos taikomos tiems, kad ryžtąsi parką lankyti po 16:00 val. Atvykus automobiliu, taip pat tenka mokėti ir už automobilio parkavimą – maždaug apie 1 Eur valandai.

Iš tikrųjų tos bilietų kainos už tokį nuostabų reginį nėra baisios. Didžiausia problema, kad vasaros metu Plitvicoje susirenka ir didžiausios turistų minios, tad mėgautis vaizdais nebūna labai paprasta. Norint bent truputį išvengti žmonių srautų, patartina į parką eiti arba anksti ryte, arba pavakarę, arba atvykti žiemą :).

Prieš lankantis Plitvicoje taip pat patartina pagalvoti, kokį atstumą esate pasiryžę įveikti. Apeiti trumpiausius maršrutus užtrunka 2-3 valandas, ilgiausius – 6-8 val. Kai kurias atkarpas galima įveikti keltu arba traukinuku. Visi maršrutai aprašyti Plitvicos ežerų nacionalinio parko svetainėje, ten galima rasti ir daugiau naudingos informacijos.

Mūsų įspūdžiai Plitvicoje

Mes išsirenkame vidutinės trukmės C maršrutą, kurį turėtume įveikti per 4-5 val. Pradedame lėtokai, nes iš pradžių labai norisi viskuo grožėtis ir fotografuoti kiekvieną atsiveriantį vaizdą. Tai nėra taip jau paprasta, nes pačioje maršruto pradžioje – didžiausia žmonių koncentracija. Virš vandens nutiesti Plitvicos takeliai gana siauri, tad pralenkti didesnes žmonių grupes yra sudėtinga.

Vis dėlto vėliau žmonių srautai šiek tiek išsisklaido ir eiti darosi lengviau. Plitvicos ežerų parką sudaro daugybė skirtingo dydžio ežerų, kurie išsidėstę skirtingame aukštyje, o tarp jų krenta įstabaus grožio kriokliai. Iš tolo – smaragdinis, o iš arti – be galo skaidrus vanduo karštą vasaros dieną taip ir kviečia maudytis, deja saugant gamtą, tai daryti čia draudžiama.

Po maždaug dviejų valandų žygio prieiname keltą, kuris mus turi perplukdyti išilgai vieno didesniųjų ežerų. Iš pradžių kiek išgąsdina susidarusi ilgoka žmonių eilė, tačiau palaukti tenka tik apie 15 min. Prie kelto daugelis žmonių sustoja pavalgyti, mat čia įsikūrusi viena iš kelių maitinimo įstaigų. Į ją neužsukome, kadangi šiek tiek maisto ir užkandžių buvome pasiėmę su savim.

Kelionė keltu netrunka, tačiau visai smagu pailsinti kojas. Po jos toliau tęsiame žygį, o žmonių srautai vis sklaidosi ir sklaidosi. Kai kurias atkarpas jau einame ir visai vieni, kas yra tikrai malonu. Dar po kelių valandų kelionės prieiname traukinuką, su kuriuo grįžtame netoli pradinio taško. Nuo jo reikia paeiti dar apie pusvalandį.

***

Plitvicos ežerų nacionalinis parkas yra tikrai įspūdingas gamtos kūrinys, tačiau apie jo egzistavimą žino daugelis. Tai yra viena labiausiai turistinių vietų Kroatijoje ar net visame regione, tad apsilankymas parke gali būti ne tik įspūdingas, bet ir varginantis. Kai kuriose atkarpose (pvz. prie įėjimų) susirenka didelės turistų grupės, kurias aplenkti nebūna lengva. Bet ką čia skųstis, juk ir patys čia esame turistai :).

Mūsų pasirinktas C maršrutas man pasirodė optimalus. Pamatėme nemažai, tačiau ir per daug nepavargome. Ilgesnio nenorėčiau rinktis, nes po kiek laiko vaizdai pradeda kartotis. Taip, viskas labai gražu, bet jau gi matėm ir tuos krioklius, ir tą smaragdinį vandenį :).



Norėtum dar paskaityti? Štai susiję straipsniai:

Leave a Reply