RUDENINIS CIURICHAS: LANKYTINOS VIETOS IR BŪDAI SUTAUPYTI

Vieną dieną bevaikštinėjant Ciuriche užsukau pavalgyti į atsitiktinai rastą piceriją. Kaip tik buvo pietų metas – tą iš karto supratau nužvelgusi tuntą staliukus apsėdusių kostiumuotų bankininkų. Su savo maišo formos džemperiu, neoninėmis timpomis ir aptrintais sportbačiais gerokai išsiskyriau iš konteksto – bet tai ir buvo vienintelis kartas, kai per viešnagę Šveicarijoje pasijutau kiek nejaukiai.

Limato upė ir Ciuricho senamiestis

Nors Ciurichas patenka į brangiausių pasaulio miestų penketuką, kur, pavyzdžiui, vidutinis atlyginimas siekia 5,5 tūkst. eurų po mokesčių, prabangos demonstravimo čia tikrai nepastebėjau. Atrodo, kad vietiniams gyventojams rūpi visai kiti dalykai – sveikas gyvenimo būdas, sportas, aplinkosauga, o šalies turtą labiausiai reprezentuoja ne kažkokie blizgučiai, o puikiai sutvarkytos gatvės ir parkai, nepriekaištingai veikiantis viešasis transportas ar švarutėlis iš miesto fontanų trykštantis geriamas vanduo.

Vienas iš miesto fontanų

Be to, kad vandenį galima gerti nemokamai, Ciuriche yra ir kitų būtų sutaupyti. Planuojant daugiau keliauti ir lankyti miesto įžymybes pravartu įsigyti Swiss Travel Pass – su juo tiek viešuoju transportu visoje šalyje naudositės nemokamai, tiek į lankomus objektus bei muziejus pateksite. Pastarieji tam tikromis savaitės ar mėnesio dienomis ir šiaip siūlo nemokamą apsilankymą. Pavyzdžiui, Ciuricho meno muziejaus (Kunsthaus) pagrindinę kolekciją nemokamai lankyti galima kiekvieną trečiadienį (įprastai bilietas kainuotų 16 CHF (Šveicarijos frankų), t.y. apie 15 EUR).

Pasivaikščiojimas po Ciuricho senamiestį

Kaip ir daugelyje kitų miestų, Ciuriche taip pat organizuojamos nemokamos ekskursijos po miestą (Free Walking tours) – prie vienos tokių prisijungiau ir aš. Nors rytas pasitaikė kiek apniukęs, į pusantros valandos ekskursiją susirinko keliasdešimt turistų, o vietinė gidė Lisa per tą laiką papasakojo nemažai įdomių dalykų. Būtent iš jos ir išgirdau, kad Ciuriche yra net 1,2 tūkst. fontanų – kiekvienas jų pasakoja vis kitą istoriją, o vanduo visur yra švarus ir geriamas. Iš vieno fontano, esančio netoli Fraumünster bažnyčios, ypatingomis progomis net teka vynas!

Aikštė prie Fraumunster bažnyčios

Ciuricho senamiestį per pusę dalija nedidelė Limato upė, ištekanti tiesiai iš Ciuricho ežero. Sunku ir patikėti, kad tokia skaidri upė teka ne kur nors kalnuose, o viename Europos didmiesčių. Na gerai, Europos mastais Ciurichas nėra toks jau didelis miestas – turi 400 tūkst. gyventojų, tačiau net ir Vilniaus centre žmonės Neryje maudytis nedrįsta, o štai vidury Ciuricho įšokti į upę yra visai įprastas reiškinys.

Limato upės pakrantė

Ciuricho senamiesčio širdis – romaninio stiliaus Grossmünster bažnyčia, vietinių dažnai vadinama tiesiog „druska su pipirais“, mat bažnyčios bokštai savo forma primena druskinę ir pipirinę. Į vieną iš tų bokštų už 5 CHF (4,5 EUR) galima ir patiems užlipti. Nuo viršaus atsiveria puikiausia Ciuricho panorama: senamiesčio stogai ir gatvelės, apačioje tekanti Limato upė ir teliuškuojantis Ciuricho ežeras, o jeigu jums, kaip ir man, pasitaikys saulėta diena – tolumoje išvysite ir Alpių viršūnes.

Ciurichas nuo Grossmunster bokšto

Kita puiki (ir nemokama) vieta pamatyti Ciurichą iš viršaus – tai Lindenhof kalva. Kadaise čia stovėjo romėnų pilis, o šiandien įkurtas parkas, man lankantis džiuginęs gelsvomis rudeninėmis spalvomis. Nuo Lindenhof kalvos matosi Ciuricho technologijos universiteto (ETH Zurich) pastatas – pasirodo, kad miestas garsėja ne tik bankais, bet ir mokslu. Vienas stipriausių pasaulyje, Ciuricho technologijos universitetas yra išugdęs kelias dešimtis Nobelio premijos laureatų, įskaitant ir patį reliatyvumo teorijos autorių Albertą Einšteiną.

Lindenhof parkas
Ciurichas nuo Lindenhof kalvos

Gamtos apsupty: Ciuricho ežeras ir parkai

Rudeninis oras Šveicarijoje gali būti kiek permainingas – spalio pradžioje Ciuriche man irgi pasitaikė kelios lietingos dienos. Visgi po jų išlindusi saulė orą sušildė iki +20 laipsnių, o pasiganyti į miesto parkus išlindo ne tik nuo lietaus jau pavargę turistai, bet ir vietiniai. Kai kuriems iš jų toks oras pasirodė tinkamas ne tik saulės vonioms, bet ir maudynėms Ciuricho ežere.

Geras oras Ciuriche išgina į miesto parkus
Ciuricho ežeras

Kad ir koks finansų ar mokslo centras bebūtų Ciurichas, man jis pirmiausia yra labai žalias miestas – čia niekada neatitrūksti nuo gamtos. Be abejo, labai daug miestui duoda Ciuricho ežeras, kurio parkrantėmis į abi puses nutiesti pėsčiųjų takai. Vienoje pusėje – Ciuricho medelynas, sukulentų sodas, Rieterio parkas, kitoje – operos teatras, promenada ir Kinų sodas. Žymios ir Ciuricho ežero gulbės, kurios išlepusios nuo dėmesio kartais būna šiek tik piktos, bet labai fotogeniškos.

Rieterio parkas Ciuriche
Ciuricho operos teatras
Kinų sodas Ciuriche

Populiaru po Ciuricho ežerą žvalgytis iš kruizinio laivo ar mažesnio turistinio laivelio. Tiesa, pati šios pramogos taip ir neišbandžiau – tiesą sakant, manau, kad ir nuo kranto vaizdas ne prastesnis. Pasižvalgius ežero pakrantėmis nuklydau į Ciuricho botanikos sodą – šis nustebino augalų gausa, kurie veši tiek lauke, tiek keliose tropinėse oranžerijose. Ciuricho universitetui priklausantis sodas atviras kasdien ir yra nemokamas – saulėtą popietę čia viskas atrodė tiesiog stebuklingai gražu.

Ciuricho botanikos sodas

Apie šveicarišką prabangą ir kainas

Grįžtant prie teksto pradžioje minėtos picerijos, maisto ir restoranų kainos Ciuriche yra tikrai nemažos. Guodžia bent tai, kad jokių turistinių spąstų Šveicarijoje nerasite – ar pačiame senamiestyje, ar toliau nuo centro, ar net (kaip įsitikinau vėliau kelionėje) ant kokios kalno viršūnės kainos bus panašios. Porcija karšto patiekalo įprastai kainavo apie 15-25 EUR, alaus bokalas 6-8 EUR.

Kulinarija nėra stiprioji šveicarų pusė – tradicinis maistas gana paprastas ir sunkokas, gaminamas iš mėsos, sūrio, bulvių (pabandykit dešrelių ar sūrio fondiu). Užtat galima rasti neblogų itališkų restoranų (juk Italija čia pat!), kuo įsitikinau bankininkų apsuptyje užsisakiusi picą su mocarela, gorgonzola ir viduryje dailiai įkeptu kiaušiniu.

Apsipirkinėjimui Ciuriche skirta Bahnhofstrasse, nutiesta nuo pagrindinės traukinių stoties iki Ciuricho ežero. Sakoma, kad tai viena brangiausių prekybinių gatvių pasaulyje: čia įsikūrę butikai, prabangios drabužių, aksesuarų, laikrodžių, meno parduotuvės. Bahnhofstrasse įdomu buvo praeiti vieną kartą, tačiau lauktuvių pirkti patraukiau į paprastą supermarketą: šveicariškas šokoladas ir sūriai čia pasirodė įkandamas pasirinkimas ir kainos, ir skonio prasme :).

Leave a Reply