KELIONĖ Į PRANCŪZIJĄ. ĮSPŪDŽIAI IR LANKYTINOS VIETOS NICOJE
Poilsis Prancūzijos Žydrojoje pakrantėje daugeliui atrodo kaip tobulų atostogų etalonas. Šiltas Viduržemio jūros vanduo, žavūs pajūrio miestukai, nepakartojama prancūziška virtuvė ir vynas kasmet čia sutraukia tūkstančius poilsiautojų iš viso pasaulio. Pastaraisiais metais pietų Prancūzijoje daug dažniau pradėjo lankytis ir lietuviai, mat atsiradę tiesioginiai skrydžiai į Nicą – didžiausią Žydrosios pakrantės miestą – gerokai palengvino susisiekimą.
Tiesa, neseniai Wizzair paskelbė, kad žiemos sezono metu šių skrydžių nebevykdys: norint vykti tiesiogiai teks palaukti pavasario arba skristi kitais būdais (pavyzdžiui, su Airbaltic per Rygą arba su Lufthansa per Frankfurtą).
Pirmieji įspūdžiai Nicoje
Nicoje lankiausi šią vasarą, kai kasdien lepino (ar kepino?) 30 laipsnių karštis, tačiau čia tikrai galima vykti visus metus. Nica yra gana didelis kurortas: su maždaug 350 tūkst. gyventojų yra penktas pagal dydį miestas Prancūzijoje. Čia galima rasti ne tik paplūdimį, bet ir įdomų kultūrinį gyvenimą, daugybę koncertų, muziejų, istorinę architektūrą, puikius restoranus ir pasilinksminimo vietas. Šia prasme Nica primena Barseloną ar Tel Avivą, mat yra toks pajūrio miestas, kuriame rasite ką veikti ir šaltuoju metu laiku (kuris čia nėra toks jau ir šaltas).
Nicoje labai jaučiama itališka įtaka: šis miestas daugelį metų priklausė Savojos grafystei, kuri vėliau tapo Italijos dalimi. Italiją primena tiek architektūra, tiek daugybė itališkų restoranų ir picerijų, tiek ir nuolat aplinkui skambanti italų kalba. Pasirodo, net ir žymusis Italijos suvienytojas Džiuzepė Garibaldis yra gimęs būtent Nicoje – tai primena Garibaldžio statula jo vardu pavadintoje aikštėje.
Pirmą kartą atvykus į Nicą mane apėmė nenumaldomas noras viską fotografuoti. Šis miestas su siauromis gatvelėmis, lauko kavinukėmis, gelsvais-rausvais senamiesčio namais ir žalsvomis medinėmis langinėmis atrodo kaip iš atviruko. Na, gal tik vieno dalyko atvirukuose neišvysi: tai automatais ginkluoti kareiviai, vaikštinėjantys Anglų promenada tarp bikiniais ir šortukais pasipuošusių turistų. Kaip žinia, prieš kelis metus Nicoje įvyko teroristinis išpuolis, tad saugumas gal kiek ir sustiprintas, visgi be tų kareivių daugiau jokių neįprastų dalykų nepastebėjau.
Lankytinos vietos Nicoje
Kadangi Nica yra nemažas miestas, o dar turintis turtingą istoriją, lankytinų vietų čia gausu. Aš praleidau Nicoje visą savaitę ir dar tikrai liko neaplankytų vietų kitam kartui. Tiesa, kelias dienas skyriau apylinkių tyrinėjimui. Visoje Žydrojoje pakrantėje veikia puikiai išvystytas viešojo transporto tinklas: vos už 1,5 Eur galima nuvykti į daugelį aplinkinių miestų ir miestelių.
Tačiau šį kartą apie tai, ką pamatyti ir nuveikti būtent Nicoje. Štai keletas pagrindinių lankytinų vietų.
Pilies kalnas – Colline du Château.
Pirmąją dieną pažintį su Nica pradėjau nuo pilies kalno. Tiesa, pilies čia jau senokai nėra, užtat įveikus kelis šimtus laiptelių atsiveria puikus Nicos senamiesčio, Anglų promenados, o kitoje pusėje – uosto vaizdas. Be senovinių griuvėsių, dirbtinio krioklio ir žaliuojančio parko, didžiausią įspūdį man paliko kapinės (Cimetière du Château). Įkurtos XVIII a., šios kapinės saugo arti 3 tūkst. iškiliausių Nicos žmonių palaikus, o kapus puošia įspūdingi antkapiai.
Nicos senamiestis – Vieux Nice.
Nusileidus nuo pilies kalno galima patekti į labirintą primenantį Nicos senamiestį. Vaikštant siauromis, vingiuotomis gatvelėmis tikrai lengva pasiklysti, užtat tik čia pajusite tikrąją Nicos dvasią. Vienas žymiausių objektų senamiestyje – barokinė XVII a. Nicos katedra.
Anglų promenada – Promenade des Anglais.
Turbūt žymiausia gatvė Nicoje – palei pakrantę keletą kilometrų besidriekianti Promenade des Anglais. Pavadinta ji anglų garbei, kadangi būtent ši tauta buvo viena pirmųjų, XVIII a. atradusių Žydrąją pakrantę ir Nicą bei pradėjusių čia vykti atostogoms. XIX a. pabaigoje pietų Prancūzijoje ypač mėgo lankytis Anglijos karalienė Viktorija. Įdomu tai, kad iš pradžių Nica buvo žiemos kurortas: šaltuoju metu laiku turistai čia atvykdavo ieškoti saulės ir šiltesnio klimato. Po Pirmojo pasaulinio karo Žydroji pakrantė pradėjo sulaukti daugiau amerikiečių: jie išpopuliarino Nicą kaip vasaros kurortą.
Massena aikštė.
Elegantiška Masenos aikštė – pagrindinė ir didžiausia Nicoje, kur vyksta įvairūs renginiai (man lankantis kaip tik vyko Nicos džiazo festivalis) ir visada pilna žmonių. Aikštės viduryje stovi fontanas su didžiule Apolono skulptūra, o vakarais šviečia modernios meno instaliacijos – žmonių statulos. Masenos aikštė jungia miesto senamiestį su labiau komerciniais rajonais.
Promenade du Paillon.
Nuo Anglų promenados, per Masenos aikštę iki Nacionalinio Nicos teatro tęsiasi plati promenada – Promenade du Paillon. Visai neseniai sutvarkyta promenada pilna žalumos, suoliukų ir vaikų žaidimų aikštelių. Promenade du Paillon puošia fontanas, vandens sroves „šaudantis“ tiesiai iš grindinio. Vasaros metu čia nuolat žaidė ir gaivinosi tiek vaikai, tiek suaugę.
The Moon bar.
Ieškantiems geriausios panoramos Nicoje būtina apsilankyti The Moon bar. Šis baras įsikūręs The Aston La Scala viešbutyje, esančiame Promenade du Paillon. Gėrimai bare nepigūs (pvz. kokteilis kainuoja 16 Eur), bet juk moki už puikų vaizdą. The Moon bar yra įsikūręs pačiame Nicos centre, tad nuo čia puikiai matosi senamiestis, pilies kalnas, Masenos aikštė. Daugiau informacijos ir meniu čia.
Nicos paplūdimiai.
Dauguma turistų į Nicą atvyksta mėgautis pačia Žydrąją pakrante ir šiltomis Viduržemio jūros bangomis. Todėl paplūdimiai Nicoje ypač vasaros metu gali pasirodyti kiek perpildyti. Jeigu norisi daugiau ramybės, verta nuo Nicos uosto pakrante paėjėti į rytus: čia galima rasti keletą mažesnių paplūdimių, kuriuos labiau pamėgę vietiniai. Visada verta su savimi pasiimti kilimėlį gulėjimui, mat Nicos pakrantė yra akmenuota.
Ką dar reikėtų žinoti keliaujant į Nicą?
Transportas.
Iš oro uosto Nicos senamiestį labai patogu pasiekti autobusu nr. 98. Bilietas kainuoja 6 Eur ir gali būti perkamas iš vairuotojo (grynais). Pačioje Nicoje patogu vaikščioti pėsčiomis, o važiuoti kur toliau galima autobusu arba tramvajumi. Vienkartinis bilietas kainuoja 1,5 Eur.
Maistas.
Nicoje gausu puikių restoranų, nors kainos ir pasirodė didokos. Patiekalai dažniausiai kainuoja nuo 15 Eur, alaus bokalas 6 Eur. Be daugybės jau minėtų itališkų restoranų ir klasikinių Nicos salotų, dar labai rekomenduoju paragauti midijų. Valgiau jas viename iš restoranų Cours Saleya gatvėje: didžiulis puodas midijų su bulvytėmis kainavo 16 Eur, tačiau jo puikiai pakako dviems žmonėms.
Lauktuvės.
Viena iš gerų vietų ieškoti lauktuvių yra ta pati Cours Saleya gatvė. Dienomis čia veikia turgus, kur galima rasti tiek visokių delikatesų, tiek suvenyrų. Bent jau man geriausios lauktuvės yra maistas, o jo pigiau galima įsigyti ir paprastame supermarkete (pvz. Carrefour). Daugybė skirtingų sūrių ir migdolinė nuga – štai ką lauktuvių iš manęs gavo namiškiai.
Apgyvendinimas.
Apgyvendinimo įstaigų gausa Nica tikrai nesiskundžia, vis dėlto aš rekomenduočiau vietą rinktis per Airbnb. Pagrindinis šios sistemos privalumas tas, kad nesunkiai rasite butą/kambarį su virtuve. Kadangi Nica nėra pats pigiausias miestas, kartais visai smagu po ilgos dienos prisipirkti bagečių, sūrio, alyvuogių, vyno ir pasidaryti sau prancūzišką vakarienę.
