KELIONĖ Į JORDANIJĄ. SIENOS KIRTIMAS, JORDAN PASS IR WADI MUSA MIESTELIS

Neseniai pasakojau, kaip per Negevo dykumą vykome iki Eilato ir ką galima pakeliui pamatyti. Gal ir nebūtume aplankę šio Izraelio kurorto, jei ne mūsų tikslas nuvykti į Jordaniją: šalia Eilato yra sienos kirtimo punktas. Kaip mums sekėsi kirsti sieną, ką reikėtų žinoti prieš vykstant į Jordaniją ir kaip savarankiškai keliauti – toliau šiame įraše.

PRAKTINĖ INFORMACIJA: SIENOS KIRTIMAS, VIZOS IR JORDAN PASS

[Atnaujinta 2019-02-03] Anksčiau dauguma lietuvių į Jordaniją vykdavo iš Izraelio – matyt todėl, kad susisiekimas su pastarąja šalimi buvo žymiai paprastesnis ir pigesnis. Tačiau nuo 2018 m. pabaigos iš Vilniaus į Jordanijos sostinę Amaną tiesiogiai skraidyti pradėjo Raynair kompanija. Daug naudingos informacijos apie skrydį į Amaną, automobilio nuomą ir pan. galima rasti InvisusMundi bloge. Vis dėlto aš pati į Jordaniją keliavau būtent iš Izraelio.

• SIENOS KIRTIMO PUNKTAI – IŠ IZRAELIO Į JORDANIJĄ

Vykstant iš Izraelio, galima pasirinkti vieną iš trijų sienos kirtimo punktų:  Yitzhak Rabin/Wadi Araba – punktas netoli Eilato, King Hussein/Allenby bridge – punktas netoli Palestinos miesto Jericho, arba Jordan River Border/Sheikh Hussein – šiauriausias punktas, netoli Izraelio miesto Beit Shean.

Teoriškai artimiausias nuo Jeruzalės ar Tel Avivo ir taip pat Jordanijos sostinės Amano yra King Hussein/Allenby sienos kirtimo punktas. Tačiau kartu jis ir pats komplikuočiausias: čia didžiausi žmonių srautai, be to, ant sienos nėra išduodamos Jordanijos vizos, tad vykstant pro čia, jomis reikėtų pasirūpinti iš anksto ambasadoje.

Vykstant per kitus du sienos kirtimo punktus – Yitzhak Rabin/Wadi Araba ar Jordan River Border/Sheikh Hussein, galima gauti visa on arrival (viza, kurią išduoda ant sienos). Du mėnesius galiojanti Jordanijos viza kainuoja 40 JD (apie 46 Eur).

• JORDAN PASS

Vykstant per Yitzhak Rabin/Wadi Araba ar Jordan River Border/Sheikh Hussein sienos kirtimo punktus taip pat galima naudotis Jordan Pass.

Jordan Pass – tai tam tikras lankytojo bilietas, kurį galima įsigyti internetu. Į Jordan Pass kainą įeina viza (t.y. ją gausite ant sienos, bet jau nieko papildomai nereikės mokėti), įėjimas į Petrą ir dar 40 kitų lankytinų objektų visoje Jordanijoje. Jordan Pass būna trijų tipų, o jo kaina praktiškai priklauso nuo to, kiek dienų norite praleisti Petroje. Mes rinkomės pigiausią variantą už 70 JD (80 Eur) – į jį įėjo vienos dienos apsilankymas Petroje. Svarbu žinoti, kad Jordan Pass galite naudotis tik jeigu ketinate Jordanijoje praleisti ne mažiau kaip tris naktis.

KELIONĖ Į JORDANIJĄ PRASIDEDA: IŠ EILATO Į AQABĄ

Taigi mūsų kelionė į Jordaniją prasideda apie 11 val. ryto. Iš Eilato miesto centro iki sienos mus paveža draugai. Šiaip sienos kirtimo punktas nėra labai toli – nuo Eilato centro apie 5 km.

Ant sienos žmonių praktiškai nėra: sutikome tik dar dvi merginas iš Olandijos, vėliau dar prisijungė grupelė lenkų. Bet šiaip viskas vyksta gana greitai. Išvykstant iš Izraelio tenka susimokėti 105 NIS (apie 24 Eur) išvykimo mokestį. Dar Izraelio pusėje pasiūlo išsikeisti pinigų. Kadangi jordanietiškų dinarų nei kiek neturėjome, nusprendėme pasikeisti 50 Eur, bet kursas tikrai gan tragiškas – gauname tik 36 JD.

Mūsų pasus tikrinusi pareigūnė papasakoja kažkada dirbusi Kaune ir atsisveikindama lietuviškai ištaria „Ačiū labai, geros dienos“ – tas visai pakelia nuotaiką :). Praėjus Izraelio patikrą, reikia šiek tiek paeiti iki Jordanijos pusės, kur viskas irgi vyksta gana greitai. Turint Jordan Pass, mums nurodo eiti iki atskiro langelio, kur greit suveda mūsų duomenis ir gauname vizas, nieko papildomai daryti ar mokėti nereikia.

Išėjus į lauką, pasitinka grupelė taksi vairuotojų. Vykti taksi yra bene vienintelis pasirinkimas, nes artimiausias miestas – Aqaba – yra už maždaug 10 km, o aplink sienos kirtimo punktą daugiau nieko nėra, tuščia dykynė. Taksi kainos iškabintos viešai, tačiau vežėjai išgalvoja visokiausių priežasčių, kodėl jos turėtų būti didesnės, nei nurodyta.

Mes paprašome nuvežti iki Aqabos autobusų stoties, mat norime toliau į Petrą važiuoti autobusu. Vairuotojas pradeda gąsdinti, kad autobusai dėl gausaus iškritusio sniego nevažiuoja (tuo metu spigina saulė ir temperatūra virš 20), ir siūlo imti taksi tiesiai iki Petros. Kai nesutinkame, pasako, kad kelionė iki autobusų stoties kainuos 12 JD (13,7 Eur), nors oficialiai iškabintose kainose nurodyta 10 JD (11,4 Eur). Jis sako, kad 10 JD yra iki Aqabos centro, o autobusų stotis toliau. Kažkiek pasiginčijam, bet galiausiai nusileidžiam ir sėdam į taksi.

IŠ AQABOS Į WADI MUSĄ PER SNIEGYNUS

Atvykusios į Aqabos autobusų stotį, iš karto randame mikroautobusiuką, kuris vyksta iki Petros. Kelionė kainuoja 7 JD (8 Eur) žmogui ir truks apie dvi valandas. Bevažiuojant grožimės Jordanijos kraštovaizdžiu, kol nepakylame į kalnus, o čia – staigmena – sniegas!

Kartu važiuojantys jordaniečiai filmuoja, fotografuoja ir kelia snieguotas nuotraukas į Instagramą bei Snapchatą (ech, tas globalus pasaulis :)), o pakeliui matome ir nemažai sustojusių mašinų, kur žmonės išlipę pakelėje mėtosi gniūžtėmis – sniegas ir jiems yra ne eilinis įvykis.

Taigi pasirodo, kad mus prie sienos gąsdinęs vairuotojas ne visiškai apsimelavo – sniego tikrai yra, bet dėl jo transportas nestoja, gal tik šiek tiek lėčiau važiuoja. Truputį pradedam nerimauti, kaip gi mes Petroje po sniegą klamposime, bet jau prie pat kelionės tikslo pradedame vėl leistis šiek tiek žemyn ir sniegą keičia lietus.

Išlipusios Wadi Musoje – miestelyje, kuris yra arčiausiai Petros ir kur apsistoja dauguma keliautojų, pradedame ieškoti savo užsakyto viešbučio. Nors viešbutis netoli, iki jo tenka kopti į stačiausią kalną – toks kalnuotas yra ir visas Wadi Musa miestelis.

WADI MUSA MIESTELIS: KUR APSISTOTI, KĄ VEIKTI?

Mūsų užsakytas viešbutis vadinasi Rocky Mountain Hotel ir yra tikrai geras. Dvivietis kambarys su atskiru dušu ir puikiais pusryčiais (švediškas stalas) mums kainavo 22 Eur. Tiesa, norint turėti šildymą kambaryje, tenka primokėti 2 JD – o jo tikrai norime, nes tikrai šalta.

Iš Rocky Mountain terasos atsiveria nuostabus vaizdas į Wadi Musą ir toliau esančius kalnus. Iki pačios Petros viešbutis siūlo nemokamą nuvežimą ir parvežimą (nuveža iš ryto, parveža vakare), kas yra labai patogu, nes šiaip iki įėjimo reiktų eiti apie pusvalandį labai kalnuotais keliais.

Oras pirmąją dieną Wadi Musoje nedžiugina – šalta ir lyja, tačiau viešbučio darbuotojai tikina, kad kita diena bus žymiai geresnė. Pačiame miestelyje veiksmo tikrai nedaug – tik restoranai, parduotuvės ir viešbučiai, o galbūt vienintelė kita pramoga be Petros yra turkiškos pirtys (vėliau ir jas išbandėme).

Kas truputį nustebina, tai kad daug kur prie kelio, tiesiog pačiame mieste, randame mažas kapinaites. Gal taupo vietą žmonės, pagalvojame :). Taip pat labai krinta į akis tai, kad miestelio gatvėse matome beveik vien tik vyrus, tik vyrai dirba ir daugumoje parduotuvių bei restoranų. Jordaniečiai malonūs, dažnai kalbina ir sveikinasi, galbūt dar ir dėl to, kad ne turistinis sezonas ir daug keliautojų nematyti.

Pirmąjį vakarą pavalgome Zawaya Restaurant. Dvi lėkštės lęšių sriubos, porcija humuso, porcija baba ganoush (baklažanai su tahinio padažu), fattoush salotos (šviežių daržovių salotos su aliejuje kepta pita) ir dvi arbatos kainuoja 7 JD (apie 8 Eur). Rekomenduoju.

Miegoti krentame anksti – kitą dieną laukia nuotykiai Petroje. Apie tai galite skaityti čia.

p.s. Nuotraukos teksto autorės ir kelionės kompanjonės Marijos Špokaitės :).