KARŠČIU ALSUOJANTI IŠVYKA: MASADA IR NEGYVOJI JŪRA

Turbūt drąsiai galima sakyti, kad tiek Masada, tiek Negyvoji jūra rikiuojasi Izraelio labiausiai lankytinų objektų sąrašo viršuje. Neturint daug laiko, abi vietas galima aplankyti per vieną dieną, mat nuo Masados iki Negyvosios jūros – apie 20 km.

Judėjo dykumoje stūksanti Masados tvirtovė – tragiškos žydų istorijos ir nacionalinio pasididžiavimo simbolis: pasak iš kartos į kartą perduodamo pasakojimo, beveik 1000 žydų čia ryžosi nusižudyti tam, kad netaptų romėnų vergais. Nuo Masados, kuri stovi ant izoliuotos maždaug 400 m aukščio uolos, atsiveria nuostabūs vaizdai į Negyvąją jūrą – gydomosiomis savybėmis garsėjantį druskingą ežerą ir žemiausią sausumos tašką planetoje (beje, Izraelyje rasite ir žemiausiai jūros lygio esantį gėlo vandens ežerą – Galilėjos jūrą).

MASADA: KAIP ATVYKTI IR KITA PRAKTINĖ INFORMACIJA

Masados tvirtovė turi du įėjimus. Pirmasis, rytinis įėjimas (navigacijos programėlėse ieškokit Masada Eastern Parking) yra arčiau Negyvosios jūros – jį galima pasiekti 90-ju keliu (pvz., jei važiuojate iš Jeruzalės). Nuo šio įėjimo pačią Masados tvirtovę galima pasiekti dviem būdais: keltuvu arba lipant pėstute maždaug 400 m vingiuotu keliu, vadinamu snake path (liet. gyvatės keliu).

Snake path geriausia lipti anksti ryte ar net prieš pat saulėtekį: tuomet nuo viršaus atsiveria pasakiški vaizdai ir dar nebūna taip karšta. Dienos metu ir ypač vasarą šis kelias būna uždaromas: per didelį karštį kopti tokį atstumą – tiesiog per daug pavojinga.

Antras įėjimas į Masadą (navigacijoje: Masada West Campsite) yra vakaruose. Jį pasiekti patogu važiuojant iš Tel Avivo, pro Arado miestą. Prie vakarinio įėjimo keltuvų nėra, lipti teks patiems. Tačiau kopimas ne toks ir sunkus ir kelias ne toks ilgas kaip nuo rytinio įėjimo. Net ir kepinant saulei čia lipti galima.

Apsilankymo Masadoje kaina priklauso nuo to, ar kilsite keltuvu, ar lipsite patys. Lankytojo bilietas suaugusiam šiaip kainuoja 31 NIS (~8 Eur). Keltuvas į vieną pusę – dar plius 28 NIS (7 Eur), į abi – 46 NIS (11,5 Eur).

Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Masados tvirtovė įsikūrusi žemiau jūros lygio. Karšta čia beveik visus metus, tad lankantis būtina pasiimti daug vandens. Daugiau informacijos apie Masadą ir kainas galite pasitikrinti Masados nacionalinio parko oficialioje svetainėje.

MASADA: TARP MITŲ IR TIKROVĖS

Masados tvirtovę kartu su rūmais 37-31 m. pr. Kr. sau pasistatė Judėjos karalius Herodas Didysis (tas pats, kuris, pasak Biblijos pasakojimų, Kristaus gimimo metu įsakė išžudyti visus naujagimius).

Jau vėliau, 66-70 m., Didžiojo žydų sukilimo prieš romėnus metu ir po Jeruzalės užėmimo, nemaža grupelė žydų užgrobė Masados tvirtovę ir čia įsitvirtino – Judėjoje tai buvo paskutinė romėnų dar neužimta žydų tvirtovė. Vis dėlto 73-74 m. romėnų legionas apgulė Masadą ir per keletą mėnesių sugebėjo patekti į vidų – tiesa, ten jau nieko neberado, nes pralaimėjimą pajutę 960 žydų nusprendė geriau nusižudyti ir sudeginti visą turtą, nei pasiduoti romėnams. Pasislėpę išgyveno tik dvi moterys ir penki vaikai.

Masados apgulties istorija dažnai pateikiama kaip žydų heroizmo pavyzdys, nors jos tikrumu tiki tikrai ne visi. Vienintelis istorikas, aprašęs tai, kas vyko Masadoje, buvo iš Jeruzalės kilęs žydų kilmės Jozefas Flavijus, ir archeologiniai kasinėjimai patvirtina tikrai ne visus jo minimus faktus.

Kaip bebūtų, Masadoje apsilankyti vis tiek yra labai įdomu ir verta (tik labai labai karšta!). Viršuje praleisti galima bent 2-3 val. Pagrindiniai objektai: Herodo laikų Šiaurinių ir Vakarinių rūmų griuvėsiai, tais pačiais laikais statytos romėniškos pirtys ir jau vėlesnių laikų žydiškos ritualinės vonios (mikve); vienos seniausių pasaulyje sinagogos griuvėsiai ir Bizantijos laikų bažnyčios liekanos (mat V a. Masadoje buvo įsikūręs vienuolynas).

Na, ir aišku, nemažai laiko praleisti galima tiesiog grožintis aplinkiniais vaizdais. Jeigu svarstote, kaip žmonės Masadoje, tokiame karštyje, viduryje dykumos, ant aukštos uolos apskritai galėjo išgyventi, tai jie turėjo pasistatę specialią vandens tiekimo sistemą. Didžiulė vandens cisterna ir dabar yra išlikusi pietinėje Masados dalyje.

NEGYVOJI JŪRA: ATGAIVA (?) PO MASADOS

Apžiūrėjus Masadą galima patraukti link Negyvosios jūros – po kelių valandų kepimo saulėje taip ir norėsis šokti į vandenį. Tiesa, atsigaivinti Negyvojoje jūroje gali ir nepavykti – vanduo čia nešaltas, o vasarą jausmas toks, lyg plaukiotum šiltame aliejuje.

Nuo Masados arčiausias (o ir šiaip vienas geriausių) – Ein Bokek paplūdimys. Jį supa daugybė viešbučių, tačiau pats paplūdimys nemokamas ir vietos visada galima atrasti. Ein Bokek padengtas smėliu (nors ir atvežtiniu) – tai yra puiku, nes dauguma kitų paplūdimių dengti purvu ir druskomis, kad nėra nei patogu, nei labai malonu.

Tačiau Ein Bokek paplūdimyje nėra natūralaus purvo – tiesa, jo vos už 20 NIS (5 Eur) galima nusipirkti šalia esančioje parduotuvėje. Kūno tepimasis purvu yra vienas populiariausių ir smagiausių užsiėmimų lankantis prie Negyvosios jūros, o taip pat, sako, ir odai sveika.

Plūduriuoti Negyvojoje jūroje yra tikrai smagu, tačiau bent jau man, tam užtenka ir pusdienio – vėliau nusibosta. O ir karštis čia tikrai sunkiai pakeliamas – todėl geriausia Negyvosios jūros teikiamus malonumus bandyti šaltesniu metų laiku.